JK salotų augintojas J.E. Piccaver & Co yra žinomas dėl atsakingo ir pažangaus požiūrio į salotų bei lapinių daržovių gamybą. Komanda nuolat ieško būdų, kaip auginti efektyviau. Dėl šios priežasties jie pradėjo bendradarbiauti su Paul-Tech, kad suprastų, kaip azotas elgiasi jų dirvožemyje ir ar būtų įmanoma naudoti jį tiksliau.
Nuo prielaidų prie įrodymų
Komanda ne kartą svarstė, ar jų azoto normos galėtų būti optimizuotos, tačiau be tiesioginių dirvožemio duomenų tai buvo sunku įrodyti. 2025 m. jie nusprendė šį klausimą patikrinti praktiškai. Naudodami Paul-Tech jutiklius, jie visą sezoną stebėjo vieną iš salotų laukų, siekdami pamatyti, kaip laikui bėgant keičiasi dirvožemio drėgmės ir azoto lygiai.
Toje pačioje vietoje buvo sumontuoti du Paul-Tech įrenginiai — vienas biostimuliantų (BIO) plote, kitas — plote be biostimuliantų (NON BIO). Abu jie buvo priemolio–lengvo molio dirvožemiuose ir matavo dirvos vandens bei nitratų dinamiką 8 cm ir 20 cm gylyje — nuo žiemos iki pat derliaus pabaigos.
Ką atskleidė jutikliai
Abi lauko dalys sezoną pradėjo turėdamos panašų pradinį derlingumą. Pavasariui įsibėgėjus BIO plotas išlaikė šiek tiek didesnę drėgmę. NON BIO plotas patyrė ilgesnius sausros laikotarpius. Šios skirtingos drėgmės sąlygos formavo azoto elgseną viso sezono metu. Drėgnesnėje dirvoje azotas lengviau judėjo profiliu, tuo tarpu sausesnėje dirvoje jis išliko arčiau paviršiaus.
Po pirmojo salotų derliaus jutikliai nustatė reikšmingą kiekį dirvožemyje likusio augalams prieinamo azoto. Paprastai laukas prieš antrosios kultūros sėją gautų dar vieną trąšų normą — ir šį kartą mažesnė azoto dozė vis tiek buvo panaudota kaip standartinė praktika.
Tačiau duomenys aiškiai parodė, kad net prieš antrąją sėją dirvožemyje jau buvo pakankamai azoto, kad palaikytų kitą augimo etapą — be papildomų didelių tręšimo normų.
Naujas požiūris į likutinį azotą
Antruoju derliaus nuėmimo metu modelis tapo visiškai aiškus: dirvožemyje vis dar buvo daug likusio azoto. Tai vertingas resursas, kurį galima geriau panaudoti auginant kitą kultūrą arba laiku pasėjus tarpinius pasėlius.
Ši įžvalga patvirtino tai, ką komanda ilgą laiką įtarė. Yra galimybių auginti salotas ir lapines daržoves gerokai efektyviau naudojant azotą. Paul-Tech duomenys ne tik palaikė idėją — jie pateikė aiškius, pamatuojamus įrodymus, leidžiančius komanda planuoti su didesniu užtikrintumu.
Įžvalgos taikymas praktikoje
Remdamiesi šia patirtimi, J.E. Piccaver & Co 2026 m. sezonu ketina toliau plėsti Paul-Tech technologijų naudojimą. Kitas žingsnis — tikslinis bandymas, kuriame azoto įterpimas bus sumažintas maždaug 20%, pradedant nuo salotų ir vėliau tęsiant su kitomis kultūromis, pavyzdžiui, svogūnais.
Derindama išsamius dirvožemio duomenis ir ūkinę patirtį, komanda siekia suderinti derlingumą, kokybę ir efektyvumą.
Partnerystė pažangai
J.E. Piccaver & Co teigimu, ši partnerystė suteikė reikalingų įrodymų, leidžiančių priimti mažus, bet užtikrintus pokyčius. Šie pokyčiai suteikia apčiuopiamų rezultatų. Jutikliai pavertė prielaidas realiais duomenimis. Jie suteikia komandai aiškesnį supratimą apie tai, kaip azotas elgiasi tarp derlių ir kaip jį galima valdyti efektyviau.
„Visada nujautėme, kad galime naudoti mažiau azoto — dabar tai matome aiškiai. Duomenys suteikia pasitikėjimo daryti tuos pokyčius“, — sako Piccaver komanda.
Kadangi ši metodika bus taikoma daugiau laukų ir kultūrų, pirmojo stebėto salotų lauko rezultatai jau dabar daro įtaką jų sprendimams. Duomenys formuoja jų planavimą, tręšimą ir auginimą. Jie aiškiai rodo, kad geresni duomenys lemia geresnius sprendimus — sezonas po sezono.
Pagrindinės įžvalgos, į kurias šis atvejo tyrimas padeda atsakyti:
- Ką biostimuliantų ir ne biostimuliantų duomenys atskleidžia apie azoto dinamiką?
- Kaip realaus laiko dirvožemio duomenys gali optimizuoti azoto naudojimą salotų gamyboje?
- Kaip dirvožemio drėgmė veikia azoto judėjimą skirtingų tipų dirvožemiuose?
- Ar likutinis azotas gali palaikyti antrąją kultūrą be papildomų trąšų?
- Kaip galima sumažinti azoto normą ~20% nerizikuojant derliumi?