Dirvožemio temperatūra yra vienas svarbiausių veiksnių, jungiančių dirvožemio biologinius procesus ir augalų augimą į vieningą sistemą. Ji tiesiogiai veikia dirvožemio mikroorganizmų aktyvumą, sėklų dygimą, šaknų sistemos vystymąsi bei maistinių medžiagų pasisavinimą. Nors ūkiniai sprendimai laukuose dažnai priimami remiantis oro temperatūra ar kalendoriumi, tai ne visada atspindi realią situaciją dirvožemyje. Todėl dirvožemio temperatūros matavimas ir nuolatinis stebėjimas yra svarbus visus metus, o ne tik vegetacijos laikotarpiu.
Kaip dirvožemio temperatūra veikia mikroorganizmų aktyvumą ir augalų augimą?
Augalų augimas prasideda dirvožemyje, o būtent temperatūra lemia, kaip aktyviai veikia šaknys ir dirvožemio mikroorganizmai. Kai dirvožemis per šaltas, sulėtėja mikrobiniai procesai, vėluoja sėklų dygimas, o šaknys negali efektyviai pasisavinti vandens ir maistinių medžiagų. Dėl to ir tręšimas ne visada duoda laukiamą rezultatą.
Praktikoje dažnai remiamasi šiais orientaciniais rodikliais:
▪️ mikroorganizmų aktyvumas dirvožemyje prasideda maždaug esant 5–8 °C;
▪️ dauguma kultūrinių augalų pradeda aktyviai augti, kai dirvožemio temperatūra pasiekia 10–12 °C;
▪️ palankiausias augalų augimui ir dirvožemio biologiniam aktyvumui laikomas 15–25 °C intervalas;
▪️ labai aukšta temperatūra, viršijanti 30 °C, gali paspartinti dirvožemio išdžiūvimą ir padidinti augalų bei dirvožemio stresą.
Šie rodikliai padeda įvertinti, ar sąlygos palankios augalų vystymuisi, nors faktinė situacija visada priklauso nuo dirvožemio tipo ir auginamos kultūros.
Kodėl oro temperatūra ne visada parodo tikrąją situaciją?
Dažnai kyla klausimas, ar pakanka stebėti tik oro temperatūrą. Problema ta, kad oras ir dirvožemis šyla ir vėsta skirtingu greičiu. Pavasarį oras gali būti šiltas kelias dienas iš eilės, tačiau dirvožemis vis dar lieka šaltas. Rudenį vyksta priešingai – oras atvėsta greitai, o dirvožemis šilumą išlaiko gerokai ilgiau.
Tai reiškia, kad sprendimai, priimti vien remiantis oro temperatūra, ne visada atitinka realią dirvožemio būklę. Dirvožemio temperatūra suteikia kur kas tikslesnį pagrindą sėjos, tręšimo ir kitų lauko darbų planavimui.
Kaip Paul-Tech realaus laiko dirvožemio temperatūros žemėlapis padeda priimti sprendimus?
Paul-Tech dirvožemio stotys matuoja temperatūrą tiesiogiai dirvožemyje, augalų šaknų zonoje, ir apjungia šiuos duomenis į realaus laiko dirvožemio temperatūros žemėlapį. Jis suteikia aiškų vaizdą tiek apie esamą situaciją, tiek apie tai, kaip dirvožemio temperatūra kinta laikui bėgant.
Temperatūros žemėlapis padeda:
- matyti regioninius dirvožemio šilimo ir vėsimo skirtumus;
- stebėti, kada formuojasi stabilios šilimo ar vėsimo tendencijos;
- suprasti, kaip dirvožemis reaguoja į oro sąlygų svyravimus.
Laiko skalė suteikia papildomo konteksto ir leidžia vertinti ne tik vieną momentą, bet visą procesą.
Ką dirvožemio temperatūra parodo apie žiemos sąlygas?
Dirvožemio temperatūros reikšmė neapsiriboja vegetacijos laikotarpiu. Žiemą ji suteikia svarbios informacijos apie dirvožemio įšalimą ir atšilimą bei padeda suprasti, kokiomis sąlygomis augalai peržiemoja.
Paul-Tech matavimai rodo, kad dėl didelio dirvožemio drėgmės kiekio dirvožemis dažnai veikia kaip temperatūros buferis ties nulio riba. Tai reiškia, kad net ir ilgų šalčio periodų metu dirvožemio temperatūra 8 ir 20 cm gylyje dažniausiai išlieka arti 0 °C. Esant sniego dangai, dirvožemis dažnai lieka neįšalęs, o temperatūra svyruoja tarp 0–1 °C.
Tuo tarpu dažni užšalimo–atšilimo ciklai, ypač paviršiniuose sluoksniuose, gali sukelti šalčio kilimą (dirvožemio iškilimus), kurie mechaniškai pažeidžia augalų šaknis. Dirvožemio temperatūros stebėjimas padeda įvertinti šias rizikas ir geriau suprasti žiemos poveikį dirvožemiui.
Kaip dirvožemio temperatūra padeda priimti sprendimus pavasarį?
Pavasarį laiko parinkimas yra ypač svarbus. Dirvožemio temperatūros duomenys leidžia įvertinti, kada dirvožemis yra pakankamai sušilęs sėjai ar tręšimui, taip pat nustatyti, kurie laukai tampa tinkami darbams anksčiau nei kiti.
Realaus laiko ir istoriniai duomenys kartu leidžia:
- pradėti sezoną remiantis faktais, o ne prielaidomis;
- išvengti per ankstyvų ar netinkamų lauko darbų;
- planuoti darbus pagal realią dirvožemio būklę.
Kodėl verta nuolat stebėti dirvožemio temperatūrą?
Dirvožemio temperatūra – tai ne tik skaičius duomenų lentelėje, bet svarbus rodiklis, padedantis suprasti, kaip dirvožemis elgiasi skirtingomis sąlygomis. Kartu su kitais dirvožemio parametrais ir istoriniais duomenimis ji suteikia išsamų vaizdą apie tai, kada sąlygos palankios augalų augimui ir kada gali kilti rizikų, turinčių įtakos derliui bei darbų planavimui.
Paul-Tech sprendimas apjungia visus šiuos duomenis į vieną sistemą ir padaro dirvožemyje vykstančius procesus matomus bei lengvai suprantamus. Tai suteikia ūkininkams tvirtesnį pagrindą kasdieniams sprendimams, sumažina spėjimais paremtų pasirinkimų riziką ir padeda planuoti darbus visus metus – nuo žiemos rizikų vertinimo iki pavasario ir vasaros darbų.