Pavasaris – tai kritinis laikotarpis žemės ūkyje, kai kiekvienas sprendimas daro įtaką viso sezono derliui. Vienas svarbiausių veiksnių pavasariniame tręšime – laikas: trąšų panaudojimas tinkamu momentu leidžia maksimaliai išnaudoti dirvožemio drėgmę ir užtikrina, kad maistinės medžiagos augalams būtų prieinamos tada, kai jų labiausiai reikia.
Bet kaip nustatyti tinkamą laiką ir kiekį tręšimui? Kaip tiksliai įvertinti nitratinio azoto (NO3-N) kiekį dirvožemyje ir nuspręsti, ar reikia papildomo tręšimo? Čia neįkainojama pagalba tampa Paul-Tech dirvožemio stotis, kuri realiuoju laiku suteikia įžvalgų apie maistinių medžiagų dinamiką ir dirvožemio procesus.
Kaip augalai įsisavina azotą
Azotas yra viena svarbiausių maistinių medžiagų augalams, ir jie jį daugiausiai įsisavina mineraline forma – nitratų jonų (NO3⁻) pavidalu. NO3-N yra labai judrus ir greitai veikiantis – jis arba įsisavinamas augalų, arba išplaunamas judant dirvožemio vandeniui.
Augimo sezono metu Paul-Tech maistinių medžiagų rodiklių pokyčius daugiausia lemia NO3-N lygis. Stebėdami NO3-N dinamiką galime kiekybiškai įvertinti tirpaus ir augalams prieinamo azoto kiekį, taip pat kiek jo buvo įsisavinta ar prarasta dėl išplovimo – tai matuojama mg/kg arba kg/ha viso sezono metu.
Amoniakinis azotas dirvožemyje
Amoniakinis azotas dirvožemyje egzistuoja kaip NH4⁺ jonai, kurie yra daug mažiau judrūs ir išlieka prisijungę prie dirvožemio struktūros. Dėl to amoniakinis azotas turi nedidelę įtaką dirvožemio elektriniam laidumui.
Tačiau amoniakinis azotas (taip pat ir dirvožemyje esantis organinis azotas) tampa augalams prieinamas tik po nitrifikacijos proceso – tai dirvožemio bakterijų vykdomas NH4⁺ virtimas NO3⁻ jonais. Šis virsmas tiesiogiai atsispindi Paul-Tech maistinių medžiagų rodikliuose, o NO3-N susidarymą (kg/ha) galima stebėti per Paul-Tech maistinių medžiagų grafikus.
Kas yra pradinis maistinių medžiagų lygis?
Pradinis maistinių medžiagų lygis (Initial Nutrient Level, INL) nurodo tirpių maistinių medžiagų kiekį dirvožemio tirpale prieš pavasario tręšimą. Paprastai tai neapima nitratinio azoto (NO3-N).
Ką rodo pradinis maistinių medžiagų lygis?
- Jis registruojamas ankstyvą pavasarį ir naudojamas kaip atskaitos taškas tręšimo sprendimams.
- Rodo augalams prieinamų maistinių medžiagų kiekį be judraus azoto (NO3-N).
- Padeda stebėti azoto suvartojimą, išplovimą ir maistinių medžiagų judėjimą dirvožemio sluoksniuose.
- INL lygis yra pagrindas tręšimo strategijoms ir maistinių medžiagų prieinamumo stebėsenai viso augimo sezono metu.
- Vertinant judraus azoto kiekį sezono pabaigoje, ūkininkai gali priimti pagrįstus sprendimus dėl priešsėlinių ir žieminių kultūrų tręšimo kitais metais.
Pradinio maistinių medžiagų lygio vaidmuo tręšimo sprendimuose
Paul-Tech dirvožemio stotis nustato pradinį maistinių medžiagų lygį ankstyvą pavasarį, prieš prasidedant augimo sezonui. Šis pradinis lygis parodo augalams prieinamų maistinių medžiagų kiekį dirvožemyje, išskyrus judriąsias azoto formas (NO3-N).
Remiantis šiais duomenimis, ūkininkai gali priimti tikslius tręšimo sprendimus, sumažindami pertręšimo riziką ir kartu optimizuodami derlių.
Maistinių medžiagų dinamikos stebėjimas
Dirvožemio stotys renka nepertraukiamus duomenis, kurie parodo, kaip laikui bėgant kinta augalams prieinamos maistinės medžiagos. Skirtinguose dirvožemio gyliuose esantys jutikliai leidžia stebėti maistinių medžiagų išplovimą, padeda geriau suprasti dirvožemio savybes ir atitinkamai planuoti tręšimą.
Azoto įsisavinimo ir išplovimo stebėjimas
Azotas yra viena judriausių dirvožemio maistinių medžiagų, todėl rudenį panaudotas azotas arba įsisavinamas augalų, arba išplaunamas į gilesnius sluoksnius. Dirvožemio stotys leidžia stebėti azoto įsisavinimą ir judėjimą dirvožemyje, o tai padeda priimti geresnius tręšimo sprendimus – tai ypač svarbu naudojant srutas laukuose.
Informuoti tręšimo sprendimai remiantis dirvožemio stoties duomenimis
Paul-Tech maistinių medžiagų rodikliai suteikia visapusišką informaciją apie visas tuo metu dirvožemio tirpale esančias maistines medžiagas. Skirtingų elementų įtaka šiems rodikliams priklauso nuo jų dalyvavimo masinio srauto įsisavinimo mechanizmuose.
Pradinis maistinių medžiagų lygis (INL) apibūdina dirvožemio derlingumą, rodydamas bendrą maistinių medžiagų kiekį be papildomai įterpto mineralinio nitratinio azoto (NO3-N). Tai yra būdingas dirvožemio rodiklis, kuris sezono metu išlieka gana pastovus.
Sezono metu maistinių medžiagų svyravimus daugiausia lemia NO3-N koncentracijos pokyčiai, trąšų tirpimas, augalų įsisavinimas ir išplovimas. Paul-Tech grafikai leidžia tiksliai kiekybiškai įvertinti NO3-N kiekį dirvožemyje, išreikštą mg/kg arba kg/ha. Trąšoms, turinčioms sulfatų (SO4), sulfatų jonų koncentracijos pokyčiai taip pat atsispindi maistinių medžiagų rodikliuose.
Naudodami realaus laiko dirvožemio duomenis, ūkininkai gali priimti išmanesnius, duomenimis pagrįstus tręšimo sprendimus – užtikrindami, kad maistinės medžiagos būtų panaudotos tinkamu metu, tinkamu kiekiu, siekiant maksimalaus efektyvumo ir derliaus padidinimo.