Dienos šiluma gali atrodyti tinkama augalų augimui, tačiau dažnai tikroji augalo būklė priklauso nuo to, kiek atšąla naktį. Nakties žemiausia temperatūra parodo, kokį stresą augalas iš tikrųjų patyrė per praėjusią naktį. Ši informacija padeda suprasti, kodėl augimas gali sulėtėti arba kodėl augalas nereaguoja į atliktus darbus taip, kaip tikėtasi.
To neįmanoma įvertinti vien tik žiūrint į dienos vidutines temperatūras. Viena šalta ar šilta naktis nebūtinai yra lemiama, tačiau kelios iš eilės einančios šaltos ar šiltos naktys aiškiai parodo augalo būklę.
Pavasaris – ar augalas iš tikrųjų pasiruošęs augti?
Pavasarį nakties žemiausia temperatūra padeda įvertinti, kada augalas iš tiesų pasiruošęs augimui ir kada šaltis dar gali stabdyti vystymąsi. Žemos naktinės temperatūros mažina šaknų ir lapų aktyvumą, net jei dienos metu sąlygos atrodo tinkamos.
Kai temperatūra nukrenta iki nulio ar žemiau, gali atsirasti šalnų pažeidimų. Jie ne visada iš karto matomi plika akimi, tačiau dažnai pasireiškia vėliau – lėtesniu augimu, silpnesniu vystymusi arba netolygiu pasėlio vaizdu.
Vasara – atsistatymas ar stresas?
Vasarą nakties žemiausia temperatūra parodo, ar augalas per naktį spėja atsigauti, ar patiria stresą, kuris gali lėtinti augimą ir turėti įtakos lapų būklei.
Karščio bangų metu nakties žemiausia temperatūra gali išlikti apie 20 °C ar net aukštesnė (vadinamoji tropinė naktis). Tokiu atveju augalas nepakankamai atvėsta, kvėpavimas ir vandens netekimas tęsiasi ir naktį, didėja karščio ir vandens stresas. Augimas gali sulėtėti, o augalas tampa jautresnis tiek vandens trūkumui, tiek purškimui, net jei dienos sąlygos atrodo tinkamos.
Ruduo – aktyvaus augimo pabaiga ir pasiruošimas žiemai
Rudenį naktinės temperatūros dažnai krenta greičiau nei dienos. Nuolat vėstančios naktys rodo, kada aktyvus augimas pradeda baigtis ir kada atliktų darbų poveikis gali būti silpnesnis nei tikėtasi.
Žieminių kultūrų atveju augalo (pasėlio) temperatūros stebėjimas rudenį padeda įvertinti, ar augalas išlieka ramioje žiemojimo fazėje, ar pradeda augti per aktyviai, o tai gali padidinti žiemos pažeidimų riziką. Tai leidžia išvengti vėlyvų sprendimų, kurie jau nebeskatina augalo vystymosi, ir užtikrinti, kad žieminiai pasėliai įžengtų į žiemą tinkamoje fazėje.
Kaip skirtingos naktinės temperatūros veikia augalą
Šaltos naktys ir šalnos
Kai nakties žemiausia temperatūra nukrenta labai žemai arba prie nulio:
- didėja šalnų pažeidimų rizika;
- sumažėja šaknų ir lapų aktyvumas;
- augalas dieną gali atrodyti gyvybingas, tačiau iš tikrųjų patiria stresą.
Tokiomis sąlygomis tręšimas ir purškimas gali būti mažiau veiksmingi arba sukelti papildomą stresą augalui.
Optimalios naktinės temperatūros
Kai nakties žemiausia temperatūra išlieka vidutiniame diapazone (pavyzdžiui, vasarą apie 10–15 °C):
- augalas per naktį atsigauna po dienos karščio ir intensyvaus augimo;
- šaknų ir lapų veikla išlieka stabili;
- augalas geriau reaguoja į tręšimą ir kitus darbus.
Tai sąlygos, kuriomis augalas geriausiai išnaudoja per dieną sukauptą šilumą.
Ką ši informacija padeda padaryti
Nakties žemiausios temperatūros stebėjimas padeda:
- įvertinti šalnų riziką pavasarį ir vasarą, net jei pažeidimai dieną nėra matomi;
- suprasti augimo sulėtėjimą skirtingais sezonais, kai šaltos naktys mažina augalo aktyvumą, o šiltos – didina stresą;
- planuoti tręšimą atsižvelgiant į tai, ar augalas gali efektyviai pasisavinti maisto medžiagas;
- planuoti purškimą, žinant, ar augalas atsistatė po naktinio streso, ar jam reikia daugiau laiko;
- iš anksto įvertinti rizikas skirtingais vegetacijos laikotarpiais.
Kodėl lauke išmatuota temperatūra yra svarbesnė nei orų prognozė
Orų prognozės ir valstybinės meteorologijos stotys dažniausiai matuoja temperatūrą maždaug 2 metrų aukštyje nuo žemės paviršiaus. Realybėje temperatūra augalo aukštyje gali būti gerokai kitokia – ypač giedromis ir ramiomis naktimis, žemumose, durpiniuose dirvožemiuose ar atviruose laukuose.
Paul-Tech dirvožemio stotis matuoja temperatūrą augalų aukštyje – ten, kur augalas iš tikrųjų auga ir patiria šaltį. Tai reiškia, kad matote ne prognozę ar vidurkį, o realią temperatūrą būtent savo lauke ir augalo lygyje.
Santrauka
Nakties žemiausia temperatūra suteikia aiškų vaizdą apie tikrąją augalo būklę nakties metu. Pavasarį ji padeda įvertinti, kada augalas yra pasiruošęs augti ir kada šaltis dar gali stabdyti vystymąsi. Vasarą parodo, ar augalas spėja atsigauti per naktį, ar patiria stresą, turintį įtakos augimui ir vandens naudojimui. Rudenį ji signalizuoja apie aktyvaus augimo pabaigą ir žieminių pasėlių pasirengimą žiemai.
Ši informacija papildo dienos temperatūros duomenis ir padeda priimti tikslesnius sprendimus planuojant tręšimą, purškimą ir kitus lauko darbus viso vegetacijos sezono metu.