Srutos nėra vien tik atlieka ar nemalonus šalutinis produktas – ūkininkams tai vertingas išteklius. Protingas srutų naudojimas padeda sumažinti mineralinių trąšų sąnaudas, pagerinti dirvožemio sveikatą ir net sukurti papildomas pajamų galimybes. Tai ypač aktualu rudenį, kai tręšimas tiesiogiai veikia dirvožemio derlingumą ir kito sezono derliaus potencialą.
Viena iš tokių galimybių – biometano gamyba, kurios metu susidaro digestatas. Palyginti su žaliomis srutomis, digestatas pasižymi tolygesne sudėtimi, o jo maisto medžiagos yra lengviau pasisavinamos augalų. Dėl šių savybių digestatas ypač tinka žieminiams augalams tręšti.
Tačiau svarbu atidžiai pasirinkti tręšimo normas – per didelis trąšų kiekis rudenį gali sukelti maisto medžiagų išplovimą į gruntinius vandenis bei per greitą augalų augimą, dėl ko sumažėja jų žiemkentiškumas.
Kodėl ruduo yra tinkamas metas naudoti srutas ir digestatą?
Rudenį srutos ir digestatas atlieka svarbų vaidmenį palaikant dirvožemio derlingumą ir užtikrinant maisto medžiagų ciklą. Po derliaus nuėmimo jos padeda papildyti dirvožemyje esančias maisto medžiagų atsargas ir paruošti lauką kitam sėjimui.
Naudojant organines skystas trąšas, mineralines trąšas galima iš dalies arba net visiškai pakeisti – tai sumažina sąnaudas ir prisideda prie tvaraus ūkininkavimo.
Ką rodo Paul-Tech dirvožemio stočių duomenys apie srutų naudojimą?
Paul-Tech dirvožemio stočių surinkti duomenys aiškiai patvirtina, kad jeigu skystos trąšos rudenį išberiamos į lauką, kuriame nėra augančios kultūros, maisto medžiagos labai greitai išsiplauna. Toks tręšimas nėra nei ekonomiškai pagrįstas, nei aplinkai draugiškas.
Tačiau kai trąšos išberiamos prieš žieminių kultūrų sėją ir tinkamomis normomis, augalai maisto medžiagas pasisavina efektyviai, todėl išplovimo rizika neatsiranda. Vėlesnėje organinės medžiagos irimo fazėje dalis jos virsta humusu, kuris skyla lėtai ir ilgainiui gerina dirvožemio struktūrą bei vandens sulaikymo gebą – nauda, kuri išlieka daugelį metų.
Praktinis pavyzdys: kaip digestatas veikia žieminius rapsus?
Paul-Tech dirvožemio stočių matavimai aiškiai parodo digestato poveikį maisto medžiagų prieinamumui. Naujai įrengtame žieminių rapsų lauke tręšimas buvo atliktas prieš sėją, įvertinus, kad priešsėlis buvo žieminiai kviečiai – jų šiaudams ir šaknims skaidytis taip pat reikalingas azotas.
Iki rugpjūčio vidurio vien mineralizacijos procesas dirvožemyje jau buvo sukaupęs apie 20 kg/ha nitratinio azoto. Po digestato išbėrimo ir sėjos dirvožemio stoties jutikliai užfiksavo staigų maisto medžiagų kiekio padidėjimą viršutiniuose 8 cm dirvožemio sluoksniuose – būtent ten, kur jų labiausiai reikia jauniems augalams. Į 20 cm gylį pateko tik nedidelė dalis trąšų.
Maisto medžiagos buvo aktyviai išsiskiriamos ir pasisavinamos tris savaites, vėliau – lėtesniu tempu. Rugsėjo ir spalio lietūs nesukėlė maisto medžiagų iškėlimos ar išplovimo, o tai rodo, kad trąšos buvo efektyviai panaudotos augalų – rezultatas, užtikrinantis tiek didesnį derlingumą, tiek aplinkosaugą.